Namų remontas arba statybos – laiko ir nemažai investicijų reikalaujantis projektas. Praėjusiais metais praktiškai visos statybinės medžiagos brango, todėl įdomu, ko galima tikėtis šiemet? Ar statybinės medžiagos brangs ir toliau? Ar šiais nestabiliais laikais įmanoma bent kažkiek prognozuoti statybinių medžiagų rinką, kuri priklausoma nuo energijos kainų?
Perkėlė planus
Praėjusią vasarą sodybos terasą norėjusi remontuoti Ramunė Pečiulaitytė atsidūrė keblioje padėtyje. Jai ne tik mėnesį teko laukti meistrų, bet jie net nepažadėjo gausiantys medienos iš lentpjūvės, mat eglinės lentos buvo savotiškas deficitas. „Terasos grindys jau tikrai „pavargusios“. Nors jas beveik kasmet impregnuoju, jos kai kur jau net išlūžusios, atrodo negražiai, netvarkingai. Be to, noriu terasą pakelti, nes visas purvas, žemės, rudeniniai lapai visada atnešami ant terasos. Birželį paskambinau vieniems meistrams, jie net neapsiėmė, nes per mažas objektas. Kiti siūlė laukti mėnesį eilėje, bet įspėjo, kad medienos gauti bus sunku arba už ją reikės mokėti labai brangiai“, – nepavykusį planą keisti seną terasą prisiminė pašnekovė.
Užuot laukusi eilėje, ji remontą atidėjo šiems metams. Ramunė jau užsakė meistrus, jie darbuotis turėtų pradėti gegužę.
Mediena pradeda pigti
UAB „Milašaičių lentpjūvė“ direktorius Artūras Simanauskas sutinka, kad praėjusiais metais mediena stipriai brango, o vasarą jos net pritrūko. Medienos kaina praėjusių metų pradžioje buvo 220 Eur/kub. m, o metų pabaigoje ji siekė jau 370 Eur/kub. m. Pašnekovo nuomone, pokyčius medienos rinkoje daugiausia lėmė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. „Prasidėjus karui Ukrainoje, importinės medienos gabenimas sustojo, greitai pritrūkome vietinės žaliavos, sustojo statybos, – sako A.Simanauskas ir priduria, kad praėjusią vasarą klientams teko laukti eilėje, tikintis gauti statybinės ar apdailos medienos. – Pernykščiai metai buvo tikrai labai įdomūs. Per visą darbo istoriją nepamenu metų, kad medienos žmonėms būtų reikėję laukti taip ilgai.“
Metų sandūroje mediena pradėjo pigti. Pozityvūs ženklai norintiems pradėti statybą ar remontą, pasak lentpjūvės vadovo, matyti ir metų pradžioje. Vietoje rusiškos ir baltarusiškos medienos pas mus atvažiavo daugiau skandinaviškos medienos, kuri ir lėmė kainų mažėjimą. „Šiemet statybinės medienos neturėtume pritrūkti, bet pastebiu, kad ir statybos labai sulėtėjusios. Kiek teko domėtis, pastaruoju metu išduodama mažiau leidimų statyti namus, natūralu, kad poreikis medžiagoms dėl to nėra didelis. Nuo kitos savaitės grįžtame į darbus po švenčių, tačiau matome, kad užsakymų kiekis mažėja. Mediena pinga ir vakarų rinkose“, – sako A.Simanauskas.
Stato be paskolų
Karkasinių namų statyba užsiimančios bendrovės „Karkasa“ vadovas Arvydas Brazulevič pasakoja, kad per metus jų firma pastato apie 20 namų, bet pastaruoju metu užsakymų šiek tiek sumažėjo. Jei prasidėjus pandemijai statybų sektorius išgyveno bene geriausius laikus, pašnekovo teigimu, jo įmonė sulaukdavo bent 4–5 užklausas per savaitę, tai pastaruoju metu sulaukiama 2–3 per mėnesį.
Tai pašnekovo nestebina, nes paskolų palūkanų normos kyla, statyti būstą iš skolintų pinigų ryžtasi tik mažuma. Pasak jo, 100 kv. m karkasinio namo statybos su vidaus apdaila šiandieną atsietų maždaug 180–200 tūkst. eurų.
„Statybų sektorius šiemet tikrai bus lėtesnis, žmonės reaguoja į palūkanas, statysis mažiau namų. Žinoma, mums, statytojams, taip pat svarbu ir žaliavų kainos. Pastaruoju metu mediena šiek tiek pigo, nes Skandinavijoje sumažėjo medienos poreikis“, – dėsto A.Brazulevič. Jis pastebi, kad pasikeitė ir klientų ratas, vis daugiau žmonių ryžtasi namus statytis be banko paskolų. Pasak jo, šiandieną didesnė dalis jo įmonės klientų užsakė namus iš savo santaupų, o ne skolintų lėšų. „Anksčiau daugiau statydavome vidutinio dydžio namų (80–120 kv. m), o dabar klientai nori erdvesnių būstų (180–200 kv. m ir didesnių). Jie dažniau statosi vaizdingose vietose, prie miško ar ežero. Tie, kas gauna didesnes pajamas, stato sodybas, o vidutinės klasės būstus renkasi žmonės, besikuriantys aplink miestus“, – pasakoja karkasinių namų statybos ekspertas.
Brango ir dar brangs
Panevėžio apskrityje besidarbuojantis betonuotojas Marius sako, kad praėjusiais metais meistrams teko mokėti brangiau už cementą, statybinį žvyrą. Tai lėmė ir betonavimo darbų brangimą. Kokia betonavimo darbų kaina šiandieną, pašnekovas tiksliai neįvardijo, tik pabrėžė, kad tai priklauso nuo individualių užsakymų, betono sluoksnio ir kt. niuansų.
Antanas Baršauskas, įmonės, užsiimančios karjerinės produkcijos pardavimu ir transportavimu, vadybininkas, sako, kad pernai brango gamtinis žvyras, smėlis, dolomito skalda. Praėjusių metų pradžioje tona žvyro kainavo 3,7 euro, o metų gale 5,5 Eur/t. Pasak jo, kainas tris kartus kėlė karjerai. Pirmasis brangimas buvo sezono pradžioje, balandį, kai statybinės medžiagos pabrango maždaug 10 proc., antrasis brangimas rugsėjį kainas pakėlė dar 15 proc.. Reaguojant į išaugusias energijos kainas, dalis karjerų kainas dar 10 proc. pakėlė ir gruodį, nes darbo sąnaudos šaltuoju metų laiku didesnės. „Pernai buvo trys kainų kilimai. Ko tikėtis šiemet? Sunku pasakyti, nes šiame sektoriuje nėra jokio aiškumo. Vieni karjerai mums sako, kad kainos kils, kiti laukia, kas pavasarį bus su energijos išlaidomis. Viskas bus aiškiau, kai prasidės sezonas, t. y. kovą, balandį“, – tikina A.Baršauskas.
Šiuo metu statybų sektorius labai sulėtėjo. Tam daugiausia įtakos turi prasti orai. Anot pašnekovo, esant tokiems drėgniems orams, betonavimo darbai sustojo. Tiesa, kol vienas sektorius sustojo, gamtinis smėlis aktyviai keliauja taisant pažliugusius kaimų keliukus. „Statybos sustojo, visur molynai, darbai beveik nevyksta. Tačiau dabar suintensyvėjo užsakymai kelių statyboms ir remontui“, – pastebi jis.
Brangina ir kitą produkciją
Įmonės „Regejus“ vadovas Justas Kvėglys visai ne be reikalo cementą vadina statybų duona. Naujųjų metų pradžioje cementui pabrangus, lygiagrečiai kilo trinkelių, statybinių blokelių, šiferio ir kitų statybinių medžiagų kainos. „Jei cementas brangsta, visada aišku, kad kils ir kitų lydinčių statybinių medžiagų kainos. Cemento kainoms daugiausia įtakos turėjo gamtinės dujos, elektra. Kalbant apie kitas populiarias statybines medžiagas, tokias kaip polistirolas, skarda, jų kainos kurį laiką buvo nukritusios. Daug bendrauju su rangovais. Jie pasakoja turintys darbų visiems metams į priekį. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad jie statybų objektams pirks polistirolą, kuris gali ten saugiai būti, jam oro sąlygos didelės reikšmės neturi. Kadangi didysis statybų metas prasideda kovą, labai tikėtina, kad išaugus jo paklausai, kainos vėl kils, vėl atsiras jo trūkumas“, – prognozuoja J.Kvėglys.
Pasiteiravus, ar ir kitos statybinės medžiagos brangs, o galbūt verta palaukti ir tikėtis palankesnių kainų, pašnekovas patikino, kad ilgalaikes prognozes daryti sudėtinga, tačiau neverta tikėtis, kad kas nors iš esmės pigs. „Praėjusiais metais vyko arši kova dėl medžiagų kvotų. Fabrikai paprastai pirkėjams išskiria kvotas pagal tai, kiek praėjusiais metais pavyko parduoti pagamintų medžiagų. Kiek parduodi, tiek jų gali tikėtis gauti ir kitais metais. Šiandieną paklausa ir pasiūla yra praktiškai viename lygyje. Užsakant prekes nereikia ilgai laukti eilėje. Tačiau tikrai nereikia tikėtis, kad kainos mažės“, – neabejoja „Regejus“ vadovas. Pasak jo, jei šiemet baigtųsi karas Ukrainoje, statybinės medžiagos neabejotinai pabrangtų, nes ukrainiečiai neturi tiek gamybinių pajėgumų, kad patys pasiruoštų medžiagų. „Ten labai didelė statybinių medžiagų paklausa. Natūralu, kad jie nebeturi gamyklų, patys visko nepasigamins, dėl to turės importuoti medžiagas. Žinoma, tai turės reikšmės kainoms“, – tvirtina J.Kvėglys.
Praėjusį pavasarį stipriai brango ir plastiko gaminiai. Tai turėjo reikšmingos įtakos santechniniams vamzdžiams, jungtims ir kt. „Plastikas – naftos gaminys. Kilus naftos kainoms, kelis kartus pabrango ir įvairūs plastikai. Prieš naujuosius metus jie kažkiek pigo, nes elektros kainos buvo šiek tiek mažesnės nei rugpjūtį, kai visi išsigandome pamatę sąskaitas už elektrą. Manau, kad šiemet plastiko kainos laikysis panašiame lygyje arba kils nežymiai“, – svarsto statybinėmis medžiagomis prekiaujantis J.Kvėglys.
Kas lemia dažų kainą?
Jei lauko statybų darbai kiek sulėtėjo, tai vidaus darbai kol kas vyksta pilnu pajėgumu. Būstus remontuojantis vidaus apdailos meistras Tadas Kazlauskas sako, kad būtų sunku rasti statybines medžiagas, kurios praėjusiais metais pigo. Apie 20 proc. brango sienų glaistas, dažai, dažų pigmentai, specializuoti įrankiai. „Dažų spalvą dažnai lemia spalvos intensyvumas, nes į baltus dažus pilamas pigmentas. Pavyzdžiui, jeigu norite sieną nudažyti juodai, pigmentas kainuos brangiau nei kibiras dažų. Atsimenu, vienai klientei teko dažyti kelias sienas anglies juodumo spalva. Kibiras dažų kainavo 70 eurų, o juodos spalvos pigmentas dar 80 eurų“, – paaiškino jis.
Pernai brango ir dažymo darbai. Tai lėmė kelios priežastys: pabrangusios žaliavos, degalai, infliacija. Tadas sako, kad standartiškai dažymo kaina siekia 10–12 Eur/kv. m, tačiau kai kurie dažytojai nepasikuklina paprašyti ir 16–17 eurų už kvadratinį metrą. „Dažymo ar glaistymo kainos labai priklauso nuo paties meistro, todėl šiuo atveju turėtų rinktis klientas. Aukštesnė kaina nebūtinai reiškia, kad darbai bus atliekami kruopščiau. Visada patariu pažiūrėti į meistro atliktų darbų galeriją, jei yra galimybė, paskaityti atsiliepimus“, – rekomenduoja patyręs meistras. Pasiteiravus, ar ir šiemet vidaus apdailos darbų kainos kils, T.Kazlauskas pripažino, kad tai priklausys ne nuo meistrų, o nuo gamintojų, tiekėjų siūlomų statybinių medžiagų ir, žinoma, degalų kainų.
Perka specializuotose parduotuvėse
Jis sako statybinių reikmenų daugiausia ieškantis mažesnėse, specializuotose parduotuvėse. „Ten aptarnaujantis personalas kur kas geriau nusimano apie parduodamus produktus. Jau kuris laikas pastebiu, kad didžiuosiuose prekybos centruose dirba studentai, darbuotojai greitai keičiasi, jie meistrams nelabai gali patarti. Didžiąją dalį įrankių irgi stengiuosi pirkti specializuotose parduotuvėlėse, nes nors įrankiai ir šiek tiek brangesni, juos pirkti labiau apsimoka, nes jie ilgiau tarnauja. Taip pat iš kai kurių didžiųjų prekybos tinklų nebeperku aliuminių dažymo kampų. Geriau perku iš mažesnių parduotuvių, bet atsivežančių kokybišką produkciją. Turint geras medžiagas, įrankius, darbas einasi sklandžiau“, – tikina meistras.
Klientų nesumažėjo
Dažais prekiaujančios įmonės „Duliuksa“ atstovas Gytis Markevičius sako, kad per praėjusius metus dažai pabrango 10–15 proc., o įrankiai – 20 proc. „Gamintojai mums pasakė paprastai: brango chemija, reikalinga dažams gaminti. Reikėtų nepamiršti, kad kilo ir degalų kainos, išaugo transportavimo kaštai. Kokių kainų laukti šiemet? Deja, pasakyti tikrai negaliu, nes tai dažnai priklauso ne nuo mūsų“, – prognozuoti nesiryžo G.Markevičius.
Jis džiaugiasi, kad namų apdailos darbai nesustojo. Kaip visada darbai vangesni sausį, vasarį, tačiau kol kas užsakymais skųstis pašnekovas tikrai negali. „Darbai kol kas tikrai nestoja, tai matome pagal užsakymus“, – sakė G.Markevičius.
Šaltinis: https://www.valstietis.lt/verslas/kokie-vejai-pus-statybos-ir-remonto-rinkoje-siemet/126956